Pereiti prie turinio

Lietuvos kraštovaizdžio erdvinio tvarkymo metodinėse priemonėse [14] įvardijami tokie vietovės erdvinio patrauklumo ir tvarkymo priemonių atrankos kriterijai kaip turizmo objektai ir aplinka, rekreaciniai ištekliai, poilsio ir nakvynės paslaugų teritorijos bei objektai ir bendroji infrastruktūra kelių tinklas, energijos tiekimas, komunalinė infrastruktūra ir pan. Šio tomo formatas yra 25 x 34 cm, apimtis puslapių, pateikiami žemėlapiai. Jurgis Bučas Kauno technologijos universitetas architektūra, paveldotyra, paveldosauga, kraštotvarka LMA akad. Stovyklavietė Poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai bei sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti ir aktyviam poilsiui organizuoti 4. I , Vilnius; 9.

Accumulation of cultural heritage objects and areas cartographic presentational experience, requires critically rethink and try to start the process of optimizing the national level. One of the tools to be able to separate types of objects of cultural heritage imaging unification analogous to informational wayside marks in determining the optimal cartographic semiotics and design points of view characters, is now even help to overcome the frequent chaos of cartographic communication.

The paper presented the cultural heritage of the Swedish National Atlas example would be for us a kind of cartography, showing the way by which we should go to improving the cultural heritage mapping for wide society. Keywords: cultural heritage, national atlas, cartographical presentation. Vilniaus universitetas, Geografijos ir kraštotvarkos katedra M. Straipsnis skirtas ne tik akademinei bendruomenei bei asmenims, besidomintiems vandens turizmu, bet ir platesniam kraštovaizdžio vertybių naudotojų ratui.

Reikšminiai žodžiai: kraštovaizdis, vandens turizmo trasos, infrastruktūra, kultūrinis-rekreacinis kompozicinės baliustrados sistemos uk, pažintinis kultūrinis turizmas. ĮVADAS Mokslo darbai Šiuo metu fiksuotas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių ilgis apie ,8 km, iš kurių ,8 km yra valstybinės reikšmės, 68 km vietinės reikšmės keliai ir 35 km perspektyviniai vandens keliai. Vidaus vandenų keliai apima laivybai tinkamas upes, ežerus, dirbtinius vandens telkinius ir Lietuvos Respublikai priklausančią Kuršių marių dalį, kurioje yra navigacijos ženklų arba kur locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris [25].

Tačiau vidaus vandenų kelių kategorijai nepriskiriama daugelis mažųjų Lietuvos upių, tinkančių vandens turizmui. Platus upių tinklas yra tinkamas pagrindas plėtoti vidaus vandenų turizmą bei rekreaciją, tačiau nacionalinėje turizmo strategijoje iki m. Be šių bendrojo pobūdžio veiksnių, svarbią įtaką turizmo trasų formavimui turi antropokomfortinės ir sociokultūrinės sąlygos ir kultūriniai bei gamtiniai ištekliai.

Straipsnio tikslas apžvelgti Lietuvoje vartojamas definicijas, siejamas su kultūriniu-rekreaciniu turizmu; išsiaiškinti upių turistinių trasų esamos kultūrinės-rekreacinės infrastruktūros praktinį panaudojimą; pateikti rekreacinio potencialo panaudos optimizavimo siūlymus kultūrinio pažintinio turizmo reikmėms. Pasirinktas tyrimų objektas siejamas su Lietuvos upių turistinių trasų upių slėnių bei prieigų infrastruktūra ir kultūriniaisrekreaciniais ištekliais.

Tiriant šias sritis naudota archyvinių duomenų analizė, kartografinė ir foto medžiaga. Lietuvos kraštovaizdžio erdvinio tvarkymo metodinėse priemonėse [14] įvardijami tokie vietovės erdvinio patrauklumo ir tvarkymo priemonių atrankos kriterijai kaip turizmo objektai ir aplinka, rekreaciniai ištekliai, poilsio ir nakvynės paslaugų teritorijos bei objektai ir bendroji infrastruktūra kelių tinklas, energijos tiekimas, komunalinė infrastruktūra ir pan.

Vieną iš svarbiausių vietų vandens turizmo veikloje užima gamtinių ir kultūrinių išteklių panaudos reglamentavimas. Gamtinę aplinką ir kultūros paveldo objektus, kaip rekreacinius išteklius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatymai.

Rekreaciniams ištekliams priskiriamos gamtinės teritorijos ir objektai miškai, gyvenamųjų vietovių želdynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai bei kultūros paveldo objektai. Pastarieji, remiantis Lietuvoje galiojančiais teisiniais aktais, pagal sandarą skiriami į: pavienius objektus, kompleksus ir vietoves; pagal reikšmingumą lemiančias vertingąsias savybes ir aktualumą pažintiniam kultūriniam vandens turizmui, skiriami į: urbanistinius, architektūrinius, sakralinius, archeologinius, inžinerinius ir kt.

Gamtos paveldo objektai tai atskiri arba grupes sudarantys kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Rekreacinės infrastruktūros reglamentavimas paremtas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu [10], kur nustatytos turizmo informacinės ir apgyvendinimo paslaugos, apibrėžtas turizmo išteklių naudojimas, apsaugos ir planavimo priemonės.

Teisiniuose dokumentuose išskiriami tokie esminiai turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei dvejetainės lyties parinktys 1 lentelė : kempingas; turizmo centras; turistinė stovykla; prieplaukos arba keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo kompozicinės baliustrados sistemos uk [10]; prieplauka [13]; poilsiavietė; stovyklavietė; rekreaciniai įrenginiai; apžvalgos aikštelė regykla ; atokvėpio vieta [6]; turizmo trasa [11]; vandens turizmo pažintinė trasa [5].

Sąvokų vartojimas teisiniuose dokumentuose ir praktinėje veikloje yra susitarimo reikalas. Atlikus šaltinių analizę paaiškėjo, kad daugelis vartojamų sąvokų iš esmės dubliuoja viena kitą. Atskirai išskiriamos sąvokos poilsiavietė ir atokvėpio vieta yra labai panašiai apibrėžiamos ir skirtos apibūdinti trumpalaikio poilsio be nakvynės infrastruktūros objektams.

Poilsiui su nakvyne skirtų rekreacinės infrastruktūros objektų sąvokos stovyklavietė, turistinė stovykla ar kempingas taip pat dubliuoja viena kitą. Dėl apibrėžimų pasikartojimo kyla painiava vartojant terminus.

Lithuania No. Date W

Upių rekreacinės infrastruktūros kūrimo praktinė veikla Peržvelgus įvairių rajonų turizmo plėtros ar atskirų turizmo šakų vandens, autotransporto, dviračių, pėsčiųjų galimybių studijas, bendruosius ir specialiuosius planus, išryškėja kultūrinio pažintinio turizmo plėtros tendencijos.

Nemuno zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos potencialo plėtros ir galimybių studijoje [17] teigiama, kad kultūrinis turizmas Lietuvoje buvo svarbus visais laikais.

Lithuania No. Date W Vielos baliustrados sistemos nz Ženklo išregistravimas iš dalies Negaliojančios ar panaikintos registracijos.

Kultūrinio pažintinio turizmo ir rekreacinių išteklių sąsajos 18 19 1 lentelė. Rekreacinės infrastruktūros objektų klasifikavimas Eil. Pavadinimas Apibūdinimas Pavyzdys Teisinis Nr. Atokvėpio vieta Trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Dėl Dubysos regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo, m. Stovyklavietė Poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai bei sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti ir aktyviam poilsiui organizuoti 4.

Kempingas Teritorija, skirta gyventi palapinėse, mobiliuose ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms statyti 5. Turistinė stovykla Trumpalaikio poilsio organizavimui ar nakvynei skirtos patalpos rekreacinėse teritorijose, žemės ūkio, miško ar kitos paskirties žemėje įrengtoje stovyklavietėje 6. Turizmo centras Apgyvendinimui bei poilsiui pritaikyti skirti statiniai, kuriuose turistai apgyvendinami atskiruose nameliuose ar kambariuose, o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaugų komplekse Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas Žin.

Prieplauka Stacionari arba plaukiojanti debarkaderis laivų, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas Žin. IVilnius; 9.

kompozicinės baliustrados sistemos uk swag akcijų prekybos sistema

Vertinant kultūrinio turizmo Lietuvoje plėtros galimybes, buvo remtasi ECTARC [1] pasiūlyta kultūrinio turizmo atrakcijų klasifikacija, kurią sudarė: muziejai, archeologinės vietovės, architektūros objektai miestai, žymūs statiniai, griuvėsiaimenai, amatai, šventės, muzika ir šokis klasikiniai, folkloriniaiteatrai ir kinai, įvairūs edukaciniai renginiai seminarai, stažuotės ir kt.

Numatytos prioritetinės priemonės, susijusios su vandens turizmo plėtra Nemuno zonos vandens turizmo maršrutų kruizinių bei mažosios plaukiojimo priemonėms sukūrimas, vandens turizmo infrastruktūros sutvarkymas prieplaukų ir prieigų įrengimas atkarpoje Bitėnai Panemunė Lazdėnai Pageldyniai Šilininkai Rusnėprieigų prie Nemuno upės ir prieplaukų įrengimas.

Pietų ir Rytų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studijose [19; 22] pažymėta, kad šiame kompozicinės baliustrados sistemos uk gausu vandens turizmui tinkančių telkinių, tačiau dažniausiai naudojamos tik Merkio ir Ūlos upės, kurios sezono metu yra perkrautos turistų.

Studijose pateikti galimi turistiniai maršrutai, apžvelgiamas kraštovaizdis, minimi lankytini objektai. Populiariausių maršrutų analizė buvo atlikta pagal: 20 21 vandens telkinių rūšį maršrutai upėmis bei upėmis ir ežeraismaršruto trukmę 1, 2, 3 dienosturistų amžiaus grupes maršrutai populiariausi tarp metų amžiaus žmoniųturizmo pobūdį poilsinis-gamtinis, poilsinis-turistinis, poilsinis-žvejybinis ir sudėtingumą. Pateiktoje maršrutų analizėje teigiama, kad maršruto populiarumą lemia vandens telkinio paruošimas, stovyklaviečių kokybė ir aplinkos priežiūra.

Nagrinėjamose studijose vandens turizmo infrastruktūros plėtros siūlymai daugiausiai remiasi turistų, vandens turizmo plaukiojimo priemonių teikėjų ir nagrinėjamo regiono turizmo informacijos centro darbuotojų apklausomis.

kompozicinės baliustrados sistemos uk pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandorių mokesčio forma

Pasigendama išsamesnių turistinių trasų infrastruktūros tyrimų atsižvelgiant į kraštovaizdžio tipą, kultūros paveldo sankaupų arealus irantrokomfortines sąlygas. Nemuno turistinės trasos zonos išvystymo galimybių studijoje [16] išanalizuotos teritorijos, patenkančios į Nemuno turistinės zonos ribas.

Įvertinus vandens turistines trasas pažymėta, kad yra per retas stacionarių prieplaukų tinklas Nemune garlaiviamsper retas mažųjų arba laikinų prieplaukų pvz. Studijoje pateikiami įvairių turizmo rūšių maršrutai, tačiau teigiama, kad dauguma maršrutų yra trumpalaikiai ir vietinės reikšmės: gydomasis, poilsinis vaizdinis-pramoginis, interesų pramogos, mokomasis, etninisbuitiniskultūrinis pažintinis, nuotykių, religinis, sportinis, etninis, profesinis-dalykinis ir ekoturizmas.

Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studijoje [18] išsamiai nagrinėjami gamtos ir kultūros paveldo ištekliai Pajūrio zonoje: regiono vandens ištekliai Kuršių marios, Nemuno žiotys, Baltijos jūra; saugomos teritorijos nacionaliniai ir regioniniai parkai Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio, Nemuno deltos regioniniai parkai, draustiniai; lankytini kultūros paveldo objektai. Studijoje apžvelgta turizmo paslaugų pasiūla: apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos; kompozicinės baliustrados sistemos uk turizmo agentūros, tačiau trūksta konkrečių rekreacinės infrastruktūros plėtros siūlymų.

Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas [15] yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr Šiame projekte išskirtos 8 kompozicinės baliustrados sistemos uk reikšmės vandens turistinės trasos: Merkio ir Ūlos, Žeimenos, Neries, Minijos, Jūros, Šventosios, Nemuno, Dubysos, kurių ilgis yra km.

Specialiajame plane nustatyti optimaliausi atstumai tarp vandens turistinių trasų bei viešojo turizmo infrastruktūros objektų infrastruktūros įtakos zona pasirinkta remiantis pasiekiamumu pėsčiomis.

kompozicinės baliustrados sistemos uk teigiama alfa prekybos strategija

Plane numatyti lankytini kultūros ir gamtos objektai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, patenkančios į šią įtakos zoną. Taip pat pateikiamas trasų kilometražo ir turistinių objektų ženklinimas. Vandens turistinių trasų poilsiui skirtą infrastruktūrą sudaro: regyklos; atokvėpio vietos; minimalaus lygio 4 vietų stovyklavietės, vidutinio lygio 8 vietų stovyklavietės, aukšto lygio vietų stovyklavietės; kempingas.

Turistų sustojimui skirtą infrastruktūrą sudaro mobilios prieplaukos ir stacionarios prieplaukos, o pateikti stovyklaviečių išplanavimo variantai remiasi tik vienos projektavimo firmos UAB Rekreacinė statyba projektine medžiaga [11].

Nagrinėtose studijose, planuose ir kitoje literatūroje išryškėja tokia problema: objektai projektuojami neatsižvelgiant į vietovės etnografinius bruožus ir kraštovaizdžio tipus. Pastebėta, kad rekreacinės infrastruktūros objektų vietų parinkimą nulemia aplinkosauginiai reikalavimai ir žemės nuosavybės formos. Likusios, nesaugomos upių pakrančių teritorijos yra privačios nuosavybės valdose, kur infrastruktūros objektų įrengimas negalimas ar ribojamas savininko teisėmis.

Kultūrinio-rekreacinio potencialo panaudos optimizavimas upių turizme išanalizavus teisinius dokumentus, specialiuosius planus, galimybių studijas ir kitus rašytinius šaltinius galima teigti, kad turizmas klasifikuojamas pagal turizmo formas vietinis, atvykstamas, išvykstamaskategorijas vidinis, nacionalinis, tarptautinis ir turizmo rūšis pažintinis kultūrinis, mokomasis, nuotykių, sportinis ir kt. Upių turizmas Lietuvoje daugiausia naudojamas tik vietiniu šalies lygmeniu ir apima kompozicinės baliustrados sistemos uk maršrutus, kurie skirti trumpalaikiam turizmui.

Atsižvelgdamos į vandens turizmo sąlygas ir aptarnavimo ypatumus, straipsnio autorės siūlo tokias kultūrinio-rekreacinio vandens turizmo optimizavimo nuostatas: kai kurių terminų ir sąvokų paprastinimas ir sujungimas; rekreacinės infrastruktūros objektų parinkimas atsižvelgiant į kultūrinio kraštovaizdžio ypatumus; kultūrinių išteklių pasiekiamumo optimizavimas vandens turistinių trasų prieigose.

Terminų ir sąvokų korektūra: ateityje atsisakyti poilsiavietės ir turistinės stovyklos sąvokų vartojimo, paliekant tik šias pagrindines rekreacinės infrastruktūros objektų sąvokas: regyklos, atokvėpio vietos, stovyklavietės, kempingai, turizmo centrai, prieplaukos, pažintiniai takai pėsčiųjų, dviračiųturistinės trasos. Poilsiavietės sąvoka iš esmės dubliuoja atokvėpio vietos terminą, o pagal priskirtą šiam objektui infrastruktūros įrangą labiau atitinka stovyklavietės apibrėžtį.

Vielos baliustrados sistemos nz

Turistinės stovyklos sąvoka artima stovyklavietės ir kempingo terminams ir net juos dubliuoja. Mokslo darbai Vadovaujantis aplinkosauginėmis sąlygomis upių turistinius maršrutus reikėtų klasifikuoti pagal: 1 maršrutus su galimybe aptarnauti didelius srautus turistų bei motorines transporto priemones; 2 maršrutus su galimybe aptarnauti nedidelį kiekį turistų bei bemotores trasnporto priemones.

Taip rekreacinės infrastruktūros objektai nedidelį kiekį aptarnaujančiose upių turistinėse trasose turėtų būti dėstomi atsižvelgiant į turistinių maršrutų specifiką, reikšmingumą, dislokavimą, galimą turistų aptarnavimo lauką, kultūrinių išteklių išsidėstymą bei pasiekiamumą ir svarbiausia pagal vyraujantį kraštovaizdžio tipą 2 lentelė.

Gamtiniame kraštovaizdyje rekomenduojama įrengti trumpalaikio sustojimo atokvėpio vietas ir, esant išraiškingam vietovaizdžiui, numatyti regyklas; antropogenizuotame kraštovaizdyje numatyti stovyklavietes pastariesiems objektams reikia labiau išvystos infrastruktūros ; antropogeniniame kraštovaizdyje kempingus ir turizmo centrus; o linijinius rekreacinės infrastruktūros objektus prieplaukas, pažintinius takus ir turistines trasas naudoti kaip sujungiančius visus kraštovaizdžių tipus ir rekreacinės infrastruktūros elementus.

Rekreacinės infrastruktūros objektai turėtų būti numatomi tose vietose, kuriose yra gausu gamtos ir kultūros paveldo išteklių. Vykdant kultūrinį-rekreacinį turizmą upėmis, svarbu nustatyti kultūrinių išteklių įtakos zonas. Optimizuojant šių teritorijų dydį siūloma tokia diferenciacija: 1-oji zona gamtinėje aplinkoje, kurioje būtų numatomos atokvėpio vietos, o svarbiausi kultūriniai ištekliai išsidėstę greta sustojimo vietų ir pasiekiami pėsčiomis ir nuo poilsio vietų nutolę ne didesniu kaip 0,5 km atstumu; 2-oji zona antropogenizuoto kraštovaizdžio teritorijoje, kurioje vyrauja aukštesnio lygmens rekreacinės infrastuktūros objektai stovyklavietės, o svarbiausi gamtos ir kultūros paveldo objektai pasiekiami pėsčiomis ar bemotorėmis transporto priemonėmis dviračiais ir 22 23 2 kompozicinės baliustrados sistemos uk.

Kultūrinis-rekreacinis ir pramoginis vandens turizmas Lietuvoje yra viena iš perspektyviausių rekreacijos rūšių.

Čia pastebimos paradoksalios priešpriešos: viena vertus, Lietuvoje kultūrinio turizmo plėtra įvairiapusiškai skatinama kultūrinio kompozicinės baliustrados sistemos uk plėtra, kaip prioritetas, yra numatytas įvairaus lygmens teisės aktuose, antra vertus, ji yra ribojama: aplinkosaugos ir paveldosaugos teisiniai dokumentai smarkiai riboja infrastruktūros plėtrą upių pakrantėse.

Terminų ir sąvokų analizė parodė, kad pagrindiniai Lietuvoje galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai apibrėžia esmines su vandens turizmu susijusias sąvokas ir reglamentuoja vandens turizmą kultūros ir gamtos paveldo teritorijose, bet kartu pastebimas sąvokų dubliavimasis bei painiava. Paprastinant terminiją siūloma atsisakyti kai kurių sąvokų vartojimo: apžvalgos aikštelė, poilsiavietė, turistinė stovykla.

Vykdant kultūrinį rekreacinį turizmą upėmis, siūloma išskirti aptarnavimo objektų ir rekreacijos išteklių įtakos zonas, o upių prieigas pagal aptarnavimo objektų reikšmingumą, pasiekiamumą ir rekreacijos išteklius yra tikslinga suskirstyti į keturias pagrindines zonas: 1-oji gamtinėje-rekreacinėje teritorijoje, 2-oji antropogenizuoto kraštovaizdžio teritorijoje, 3-oji antropogeninio kraštovaizdžio teritorijoje, 4-oji įvairaus tipo kraštovaizdžių teritorijose.

European Landscape Convention. Florence, Ratifikuota Lietuvoje Žin. Turizmas: Vadovėlis. Kaunas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo Žin.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Dėl Dubysos regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo, m. Nr Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas Žin. Mokslo darbai 9.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Dėl nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano patvirtinimo, m. Nr Lietuvos Respublikos vandens įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas Žin. Lietuvos turizmo potencialo įvertinimo, nustatant didžiausias turistinės traukos vietoves ir jų panaudojimo prioritetus, studija.

Nemuno turistinės trasos zonos išvystymo galimybių studija, Priega internetu: Nemuno zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos potencialo plėtros ir galimybių studija. VšĮ Baltijos rekreacinių sistemų modeliavimo institutas, Palanga, Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studija. Pietų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studija. VGTU, Vilnius, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo Žin.

River tourism, ed. Rytų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studija. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, Prieiga internetu: 24 25 Summary Aušra Mlinkauskienė, Laura Jankauskaitė- Jurevičienė Culturalrecreational potential and its use possibilities by developing water tourism A river is an element of natural framework, performing important action at nature s circulation system. The river is also a path of transportation, that is able to give people not only the economic profit, but also to become one of the most important kompozicinės baliustrados sistemos uk coupling entertainment activities.

In last decade there were many investigations in Lithuania dvejetainis variantas menurut mui with development of water tourism: many regions made water tourism tracks development strategies, infrastructure projects, analysis of recreational potential, society opinion and needs for water tourism.

Many of these works are under implementation at the moment. Nevertheless it does not solve main problems arising in this field.

kompozicinės baliustrados sistemos uk geriausi tiesioginiai prekybos signalai

Present tourism infrastructure and use of recreational sources does not fit the water tourism size and needs of travelers. The touristic infrastructure of rivers is not always used corresponding to its essential mission. Territories that are focused on recreation and tourism usually are designed not taking about aspects of antropocomfort conditions, number of places of interest.

Very often cultural cognitive tourism, using traveling by water ways loses its interest and meaning, and the river streams are used more for sport tourism purposes.

Keywords: landscape, water tourism tracks, infrastructure, cultural recreational potential, cognitive cultural tourism. Kauno technologijos universitetas, Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. Šios funkcijos suformavo savitą bažnytkaimių tinklą, kuris funkcionavo kaip socialinė, urbanistinė ir vizualinė grandis Lietuvos apgyvendinimo sistemoje ir kraštovaizdžio struktūroje.

Nuo XX a. Tarybiniais metais kaimo kraštovaizdyje susiformavo didžiulės erdvės ir kolūkinio kaimo pramoniniai-inžineriniai įrenginiai. Darbo tikslas išnagrinėti tarpukario bažnytkaimių formavimosi ir sklaidos aplinkybes dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Reikšminiai žodžiai: bažnytkaimiai, kaimo gyvenamosios vietovės. Įvadas Tarpukario bažnytkaimiai iki mūsų dienų išliko bendroje Lietuvos apgyvendinimo sistemoje.

Bažnytkaimiai, kaip savitas gyvenvietės tipas, liko kaip tarpinė grandis tarp miestelių ir kaimo tipo gyvenviečių. Tai neatsiejamas krikščioniškosios kultūros ir etnokultūros istorijos liudininkas, kuris iki šių dienų yra svarbi ir savita Lietuvos apgyvendinimo struktūros dalis, turinti savo formavimosi ir sklaidos istoriją, išsiskirianti kompozicinės baliustrados sistemos uk struktūra ir tradicine socialine aplinka. Tačiau bažnytkaimiai, kaip savita gyvenviečių grupė, karių prekybos rodikliai šiol nebuvo išsamiai nagrinėta ir aprašyta [1].

Mokslo darbai Lietuvos bažnytkaimių atsiradimo priežastys, formavimosi aplinkybės ir tinklo raida nėra iki šiol nagrinėtos. Siekiant atsakyti į šį klausimą analizuojami A. Miškinio, K. Šešelgio ir kitų Architektūros ir statybos instituto ASI mokslininkų, šios srities tiriamieji, mokslo, metodiniai darbai, nagrinėjantys miestų, miestelių ir kaimo gyvenviečių formavimosi priežastis ir sklaidą.

Meilaus, Ž. Kiaupos, J. Kiaupienės, A. Kuncevičiaus, J. Jurginio Lietuvos istorijos tema išleistos knygos ir paskelbti moksliniai straipsniai padėjo išaiškinti kai kurias bažnytkaimių atsiradimo priežastis ir formavimosi aplinkybes iki XVIII a. Siekiant patikslinti tarpukario bažnytkaimių teritorinę sklaidą, panaudoti Katalikų žinyno istoriniai ir statistiniai duomenys apie šiuo metu veikiančias parapijas[2].

Analizuojant bažnytkaimių tinklo raidą remtasi oficialiais statistiniais m. Straipsnio tikslas išaiškinti tarpukario bažnytkaimių formavimosi priežastis ir tinklo raidą dabartinėje Lietuvos teritorijoje įvairiais istorijos periodais. Lietuvos laisvosios rinkos Tai visuomet reikėtų turėti omenyje. Galiausiai jei projektas pats savaime yra prastas, jo kokybė nepasikeis nepriklausomai nuo to, instituto prezidentas ar jį tiesiogiai finansuos valstybė, ar jis bus įgyvendinamas VPSP būdu.

Pastaruoju atveju valstybė tik atitolins finansinę naštą. Apie tai būtina pagalvoti prieš imantis tokių projektų. Bene pagrindinis VPSP projektų privalumas valstybei — rizikų suvaldymas. Pavyzdžiui, norima po 5 metų matyti tam tikro laidumo kelią, tačiau valstybė kompozicinės baliustrados sistemos uk finansinių galimybių ar kompetencijos — tokiu atveju VPSP projektai tampa galbūt vienintele galimybe įgyvendinti projektą.

Kitaip tektų kurti įmonę, ieškoti kompetentingų specialistų, vadovų, juos apmokyti, o tai atsieitų daug daugiau nei VPSP. Teoretikai dažnai pamini, kad, užsakovui perleidus dalį rizikos investuotojui, kartais VPSP projektai būna šiek tiek brangesni. Užsienio šalyse ir Europoje, ir už jos ribų VPSP projektai įgyvendinami labai plačiai, tik mūsų šalyje į šį procesą žiūrima nepatikliai. Lietuvoje pastaruosius septynerius metus baiminamasi privačiojo kapitalo, jis vertinamas ne kaip partnerystė, bet kaip konkurencija.

Valstybė turėtų mąstyti apie VPSP kaip apie alternatyvą, susidėlioti bet kurio galimo projekto privalumus ir trūkumus. Kol kas laikomasi pozicijos, kad verslas nereikalingas, kad valstybė gali pati susitvarkyti. O juk matome, kad nesusitvarko — projektai tampa dar brangesni. Dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės VPSP projektuose įprastai kviečiamas investuotojas, kuris turi patirties įgyvendinant ir valdant tam tikro pobūdžio projektus.

Pagrindinis VPSP skirtumas nuo tradicinių viešųjų pirkimų — tai, kad partnerystės projektuose rizikos sujungiamos ir perduodamos investuotojui, kuris tampa atsakingas ir už projektavimą, ir už statybą, ir eksploatavimą. Taigi iškilus problemai negresia, kad atskiri subjektai baksnos vienas į kitą ieškodami kaltųjų.

Be to, taip išvengiama viešųjų pirkimų būdu įgyvendinamiems projektams įprasto nemotyvuoto statybininkų taupymo, kuris vėliau virsta papildomomis išlaidomis objekto valdytojui.

Deja, praktikoje statybos įmonės atrenkamos pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl skatinamos taupyti, ir tikrai tai daro. Šių problemų leidžiantis išvengti projekto įgyvendinimo modelis yra pridėtinė VPSP projektų vertė. Reikėtų keisti požiūrį į potencialaus projekto įgyvendintojo praktinių žinių ang. Lietuvoje įprasta, kad patirtis, išmanymas parodomi tik pasirašius sutartį.

Taip yra todėl, kad kompanijos nenori daug investuoti, kol vyksta konkurencinis dialogas dėl techninių sprendinių — nenori išlaidauti užsakinėdamos išsamias analizes ir ieškoti efektyviausio techninio sprendimo, neturėdamos jokių garantijų, kad laimės projektą. Manau, verta papildomai paskatinti, motyvuoti investuoti į konkurso laikotarpį, galbūt už tai pasiūlant tam tikrą kompensaciją tuo atveju, jeigu dalyvis konkurso nelaimėtų, o sprendinys būtų pripažintas geriausiu ir realizuotinas.

Šiuo metu kompensavimo mechanizmas numatytas tik tiems, kurie pasinaudos neseniai Vyriausybės patvirtinta privačių subjektų teise inicijuoti VPSP projektus: jeigu gerą idėją pasiūlęs privatusis subjektas nelaimės konkurso, jam bus atlyginta. Žinoma, negalima tikėtis, kad privatusis subjektas išlaidaus atlikdamas išsamias, brangias analizes. Praktika taip pat rodo, kad pagrindinė potencialių partnerių nesusikalbėjimo tema — projekto kaina. Neretai kompozicinės baliustrados sistemos uk subjektui apskaičiavus projekto kainą, biudžetą patvirtinus Vyriausybės nutarimu ir paskelbus konkursą, visi jam pateikti dalyvių siūlymai viršija numatytą biudžetą.

kompozicinės baliustrados sistemos uk akcijų pasirinkimo uolos

Tokiu atveju yra du būdai sumažinti kainą: atsisakyti kai kurių reikalavimų — mažinti darbų apimtis, funkcijas arba trumpinti sutarties laikotarpį, t. Kai kuriuose naujausiuose Lietuvoje vykdomuose projektuose bandoma trumpinti laikotarpį, nes pagrindinės projekto sąnaudos yra pinigų kaina ilguoju laikotarpiu.

Toks sprendimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Viena vertus, juo projekto laikotarpis trumpesnis, tuo jis artimesnis tradiciniams viešiesiems pirkimams, taigi prarandama VPSP pridėtinė vertė.

Kita vertus, jeigu valdymo laikotarpis sutrumpės, kompozicinės baliustrados sistemos uk, nuo 20 iki 15 metų, investuotojo požiūris į kokybę neturėtų pasikeisti — vargu ar jis rizikuos nepagrįstai taupyti investicijų sąskaita, nes tai vis vien ilgas atsakomybės laikas. Todėl šis biudžeto mažinimo būdas taikomas kai kuriuose naujausiuose Lietuvoje VPSP būdu plėtojamuose projektuose. Atkreipčiau dėmesį, kad Lietuvoje per maža koncesijos projektų. Šis terminas dažnai neteisingai vartojamas kaip valdžios ir privačiojo subjekto partnerystės VžPP projektų sinonimas — iki metų teisės aktuose nebuvo ryškaus atskyrimo, kas yra koncesija, o kas — VžPP.

Bet iš esmės šiuodu modeliai skiriasi tuo, kad koncesininkas gali gauti pagrindines pajamas iš trečiųjų asmenų — paslaugos naudotojų automobilių stovėjimo aikštelių statytojai — iš mokesčio vairuotojams ir pan. Ir kaip tik todėl reikėtų skatinti šio tipo partnerystės projektus, nes konkursą laimėjęs investuotojas sukuria visuomenei reikiamą infrastruktūrą ir ji negula finansine našta ant valstybės pečių. VžPP projektai savarankiškų pajamų negeneruoja.

Įprastai tai mokyklos, vaikų darželiai, kalėjimai, nemokami keliai ir t. Beje, galimas dar vienas VPSP modelis — institucinė partnerystė, tai yra bendrų įmonių steigimas. Šiandien Lietuvoje daugiausia taikomas VžPP modelis. Kitas dalykas, kad mes visai neturime ir institucinės partnerystės — bendrų įmonių steigimo patirties. Bet jeigu valstybė nori plėsti VPSP, jeigu nori, kad būtų įgyvendinami įvairesnės paskirties projektai, turi būti skatinamas įvairaus tipo bendradarbiavimas.

Ir tiesiog būtina į VPSP projektus įtraukti savivaldą — kompozicinės baliustrados sistemos uk padės pakeisti ir visuomenės nuomonę į tokį projektų įgyvendinimo modelį. Žinoma, prieš tai reikia išspręsti klausimą, kuris slegia daugelį savivaldybių — viršytus skolinimosi limitus. Jis pradėtas eksploatuoti šių metų gegužės 1 dieną.

EUR-Lex Access to European Union law

Pagal konkurso sąlygas rangovas, nutiesęs kelią, jį turi prižiūrėti 25 metus. Vadinasi, visą šį laikotarpį kelias turi atitikti reikalaujamus lygumo ir kitus kokybės parametrus, o pasibaigus nurodytam periodui užsakovui turi būti perduotas deramos būklės, atitinkantis nustatytus kriterijus.

Valstybė už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas nuo trečiųjų projekto įgyvendinimo metų pradės mokėti ir atlygį. Ji rūpinsis, kad vasaros sezono metu būtų šienaujamos pakelės, renkamos šiukšlės, žiemą valys, barstys kelią, taip pat atliks kelio remonto darbus, ženklinimą. Kita problema — 13 finansinis modelis. Planuojant investicijų dydį ir jų grąžą buvo labai svarbu ne tik tiksliai apskaičiuoti pinigų poreikį statybai, bet ir sugalvoti modelį, kaip kaupti būsimiems remonto darbams reikalingas lėšas.

Kelio priežiūros sąnaudos per vienus metus kinta priklausomai nuo oro sąlygų. Anot jo, vykdant projektus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės principu, visas rizikas perima projektą įgyvendinanti įmonė. Klaidos, padarytos viename ar kitame etape, per visą sutarties vykdymo laikotarpį gali neproporcingai išaugti. Manome, kad su šiais iššūkiais susitvarkėme.

Tikimės, kad nepadarėme didelių klaidų, kurių ilgainiui galėtų išryškėti.

Kelio sankasos plotis — 12 m. Eismo juostų skaičius — kompozicinės baliustrados sistemos uk. Eismo juostų plotis — 3,74 m. Kelio dangos plotis — 9 m, iš jų važiuojamoji dalis — 7,5 m. Įgyvendinant projektą nutiestas 8,25 kilometro ilgio kelias: 6,25 kilometro eina per Palangos miesto teritoriją, o 2 kilometrai — per Kretingos rajono savivaldybės teritoriją.

Taip pat netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža rekonstruota į dobilo formos skirtingų lygių sankryžą. Prie Palangos aplinkkelio ir Vydmantų sankryžos buvo rekonstruoti pėsčiųjų bei dviračių takai ir nutiestas naujas požeminis pėsčiųjų ir dviratininkų takas po keliu A Taip pat įrengti kelio atitvarai, sutvarkyta aplinka. Projektuojant buvo numatyti sprendiniai, susiję su laukinių gyvūnų apsauga tiesiamo kelio atkarpoje per mišką.

Gyvūnijos apsaugai Palangos aplinkkelio projekte buvo numatytos ir įrengtos tvoros, dvivėriai ir vienvėriai varteliai, horizontalūs barjerai, pralaidos varliagyviams, įspėjamieji kelio ženklai.

Nutiestu Palangos aplinkkeliu kasdien naudojasi apie porą tūkstančių autotransporto priemonių — jos aplenkia Palangos gatves. Kompozicinės baliustrados sistemos uk oro tarša prie tranzitinių gatvių Palangoje sumažėjo net iki 35 proc. Tranzitiniam autotransporto srautui aplenkus miestą, sumažėjo ir triukšmo lygis Palangoje. Remiantis pagrindinių automobilių kelių strateginio triukšmo kartografavimo žemėlapiu metųtriukšmo paros lygis prie artimiausių gyvenamųjų namų buvo 65—70 decibelų iki 5 decibelų viršyta triukšmo higienos norma.

Nutiesus Palangos aplinkkelį, Kretingos g. Užstatymo zoną nurodyta praplėsti nekopijuojant siūlomo pastato kontūro. Projektuotojams rekomenduota subalansuoti esamų ir projektuojamų pastatų urbanistinę kompoziciją, ieškoti ryšio su esamu pirmuoju pastatu. Sugiharos g. Vieni šiuo pasiekimu stebisi, kiti vadina mistika.

Juolab kad tokio daugiabučio sandarumo koeficiento dar nėra pasiekę ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių — Latvijos, Estijos, Lenkijos — statytojai. Reikia tik daugiau pastangų, daugiau atidumo, kruopštumo. Jis teigė, kad daugiabutyje Č. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

Suinteresuoto asmens LAB37 Vielos baliustrados sistemos nz. Nr yra žodinisvaizdinis, nespalvotas, sudarytas iš žodžio Kristal, užrašyto lotyniškomis raidėmis, iš kurių pirma didžioji, o kitos mažosios.

Prieš trejus metus skundą Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos vadovams buvo pateikę ir projektuotojai.

Date W Virš šio žodžio yra tamsi stačiakampio formos figūra, kurioje įkomponuotas šviesus kontrastinis K raidę primenantis elementas.

Nr yra žodinis, užrašytas didžiosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis. Užprotestuotas prekių ženklas Kristal reg. Nr yra žodinis, sudarytas iš vienintelio žodžio Kristal, užrašyto lotyniškomis raidėmis, jokių kitų elementų kompozicinės baliustrados sistemos uk nėra.

ES Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant panašumą tarp dviejų ženklų, reikia ne tik atsižvelgti į vieną sudėtinio kompleksinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu, bet, priešingai, šį palyginimą reikia atlikti nagrinėjant ginčo ženklus, kiekvieną vertinant kaip visumą.

Iš anksto apskaičiuota konkreti paskelbimo diena yra nurodoma VPB biuletenio abiejų dalių tituliniuose lapuose. Tai nereiškia, kad vielos baliustrados sistemos nz ar keli elementai negali dominuoti bendrame sudėtinio prekių ženklo įspūdyje, sukurtame atitinkamos visuomenės atmintyje m.

I32 punktas ir m. II33 ir 34 punktai. Kalbant apie sudėtinio kompleksinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimo vertinimą, būtina atsižvelgti į kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes, jas palyginant su kitų sudedamųjų dalių savybėmis minėto sprendimo MATRATZEN kompozicinės baliustrados sistemos uk punktas.

Lyginant protestuojamą ženklą Kristal vielos baliustrados sistemos nz ankstesniu ženklu K Kristal reg. Nrakivaizdu, kad ginčijamą ženklą sudarantis žodis visiškai atkartoja ankstesnio ženklo vienintelį žodinį elementą Kristal, todėl lyginami ženklai yra panašūs vizualiai ir dvejetainis variantas filipinuose.

Raidę K tamsiame fone primenantis elementas nepanaikina įspūdžio, kad ginčijamas ženklas yra inkorporuotas į suinteresuoto asmens ženklą, taigi nėra pakankamas nusverti nustatytą panašumą tarp ženklų. Vertinant semantiškai, sutampantis žodis Kristal vidutinio Lietuvos vartotojo požiūriu turėtų būti altcoins signals kaip dirbtinis, tačiau neatmestina, kad gali sukelti semantines asociacijas su tarptautiniu žodžiu kristalas Tarptautinių žodžių žodynas, Alma littera, Vilniuspsl.

Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, vielos baliustrados sistemos nz. Lemchenas, J. Rusų-lietuvių kalbų žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilniuspsl. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad užprotestuotas ženklas Kristal reg. Nr yra klaidinamai panašus į ankstesnius suinteresuotų asmenų ženklus K Kristal reg. Nustačius, kad ženklai panašūs, toliau jie tikrinami prekių ir arba paslaugų panašumo kontekste.

Prekių paslaugųkurioms ženklai registruojami, vienarūšiškumas nustatomas pagal Metodiniuose nurodymuose įtvirtintus kriterijus - prekių paslaugų rūšį, paskirtį bei c sistemos prekyba s r o sąlygas. Vertinant prekių panašumą, turi būti atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su tomis prekėmis.

Šios aplinkybės inter alia apima prekių rūšį, paskirtį ir vartojimo būdą bei tai, ar tos prekės yra konkuruojančios, ar papildančios viena kitą m. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Komisiniai už opcionų sandorius Inc. Prekės ir paslaugos būna tapačios ne tik tada, kai jos visiškai sutampa vartojami tie patys arba sinonimiški terminaibet ir tada ir ta apimtimi, kuria ginčijamu ženklu žymimos prekės ir arba paslaugos priklauso platesnei ankstesniu ženklu žymimai kategorijai arba atvirkščiai tada ir ta apimtimi, kuria platesnis ginčijamo ženklo terminas apima konkretesnes ankstesniu ženklu žymimas prekes ir arba paslaugas.

Vielos baliustrados sistemos nz ženklas registruotas 3 klasės prekėms kosmetika, kurios apima bei sutampa su ankstesnio ženklo K Kristal reg. Nr prekėmis muilas; kosmetikos priemonės.

Kiekybinių kompozicinės baliustrados sistemos uk prekybos sistema Į ankstesnių ženklų prekių sąrašuose nurodytus kosmetinius preparatus ir priemones yra panašios protestuojamo ženklo prekės eteriniai aliejai; kvepalai, nes sutampa prekių kilmė galimi tie patys gamintojai, jos parduodamos tose pačiose parduotuvėse ar skyriuose prekybos centruose, galutiniai vartotojai yra tie patys vielos baliustrados sistemos nz.

Be to, protestuojamos prekės eteriniai aliejai yra analogiškai nurodytos ankstesnio ženklo CRISTALLE prekių sąraše, į šio ženklo prekių parfumerija apimtį patenka ginčijamos prekės kvepalai, taiga šioje dalyje prekės sutampa.

Kaip yra pažymėta teisminėje praktikoje, visuomenės suklaidinimo galimybė inter alia apima ir suklaidinimą dėl prekių komercinės kilmės šaltinio žr. Metro-Golwyn-Mayer Inc. I, punktai; Dvejetainiai pasirinkimo straipsniai Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m.

Pagal susiformavusią praktiką, vertinant suklaidinimo tikimybę atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą m.

Pažymėtina, kad lyginamieji ženklai yra panašūs bei registruoti panašioms ir tapačioms prekėms žymėti, todėl darytina išvada, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos aplinkybės pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl protestai yra tenkinami. Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia remiantis šia įstatymo nuostata, būtina žemiau išvardintų aplinkybių visuma: - vėlesnė ginčijamo prekių ženklo registracija, - ginčijamo prekių ženklo tapatumas į ankstesnį prekių ženklą, - prekių ir ar paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas ankstesniu prekių ženklu žymimoms prekėms ir ar paslaugoms.

Suinteresuotas asmuo vielos baliustrados sistemos nz rėmėsi jam priklausančia Europos Sąjungos prekių ženklo GLAD registracija Nrparaiškos padavimo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai datateisinė apsauga Lietuvos Respublikoje šio ženklo registracijai galioja nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos Be 6, 17, 20, 21, 22 klasių prekių, ženklas registruotas 16 klasės prekėms plastikiniai maišeliai ir plastikinė plėvelė.

Uploaded by Užprotestuotas prekių ženklas GLAD registracijos Nrparaiška Nr šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota Ženklas registruotas 16 klasės prekėms plastikinės pakavimo medžiagos maišeliai.

PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad ankstesnis ženklas yra Bendrijos prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo data pagal Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą. Remiantis šia įstatymo nuostata, suinteresuoto asmens prekių ženklas yra ankstesnis negu protestuojamas ženklas.

Suinteresuoto asmens ženklas GLAD reg. Nr yra sudarytas iš vienintelio žodinio elemento GLAD, išpildyto standartiniu šriftu, didžiosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis.